| Gruodþio 10 d. Vilniaus ðv. Juozapo kunigø seminarijoje buvo surengta mokslinë konferencija „Vatikano II Susirinkimo nutarimai: skaitymas, màstymas, gyvenimas“, skirta ðio Susirinkimo keturiasdeðimtmeèiui paminëti. Tàdien seminarijos koplyèioje miesto intelektualioji visuomenë, klierikai ðventë Eucharistijà, kuriai vadovavo kardinolas Audrys Juozas Baèkis bei apaðtaliðkasis nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas. Drauge meldësi seminarijos vadovybës nariai, dëstytojai. Vilniaus arkivyskupas homilijos metu pabrëþë Susirinkimo nuostatø ðiandienëje sielovadinëje veikloje ágyvendinimo svarbà. Pasak jo, vyskupai ir kunigai turi artimai bendradarbiauti su pasaulieèiais, kurie irgi prisideda prie krikðèioniðkojo gyvenimo atnaujinimo. „Pats Vatikano II Susirinkimas yra Baþnyèios bandymas perskaityti laiko þenklus. Ir mes kasdienybëje esame skatinami juos suprasti, kad galëtume geriau ávykdyti Vieðpaties valià ir tarnauti tikintiesiems”, – sakë kardinolas.
Konferencijos dalyvius pasveikino nuncijus arkiv. P. S. Zurbriggenas. Dr. Irena Vaiðvilaitë, skaitydama praneðimà „Vatikano II Susirinkimas Baþnyèios istorijoje“, paminëjo prieþastis, turëjusias átakos jo suðaukimui, nurodë, kuo ðis Susirinkimas buvo unikalus pasaulio istorijoje ir kuo skyrësi nuo Tridento ir Vatikano I Susirinkimø. Pasak prelegentës, nuo grieþtø doktrininiø apibrëþimø pereita prie dialogiðkumo, ásiklausymo, draugiðko kitø minèiø ir pasiûlymø priëmimo. Bûtent ðio Susirinkimo metu pati Baþnyèia giliau paþvelgë á save, apibrëþë savastá ir prigimtá paskelbdama dogminæ konstitucijà apie Baþnyèià Lumen gentium.
Kun. Šv. Raðto lic. Juozapas Minderis gvildeno temà „Dievo Þodis Baþnyèios gyvenime: Þodþio skelbimas“. Praneðëjas pasidalijo asmenine patirtimi apie tai, kokià reikðmæ jo gyvenime turëjo Susirinkimo nuostatos ir dëmesys Šventajam Raðtui. „Þodþio skelbimas yra pagrindinë visos Baþnyèios, kunigø ir pasaulieèiø tarnystë, kurià atlikdami su meile, uolumu ir kontempliacija pasieksime netikinèiøjø, abejojanèiøjø ðirdis, sutvirtinsime tikinèiøjø kasdienos gyvenimà, kuris bus perkeistas Dievo Þodþio ðviesos dëka”, – kalbëjo prelegentas.
Kun. lic. Danel Dikeviè savo praneðime „Dei Verbum ir Galilëjaus Šventojo Raðto tiesos sampratos, arba kada buvo reabilituotas Galilëjus“ atkreipë dëmesá, kad Galilëjaus ir Vatikano II Susirinkimo Šv. Raðto sampratos sutampa, todël Susirinkimo konstitucijà galima neoficialiai laikyti Galilëjaus reabilitacija. Ši Galilëjaus „reabilitacija“ esanti simbolinë, tai tarsi visø intelektualø, mokslo þmoniø reabilitacija. Vatikano II Susirinkimas patvirtino, kad tikëjimas ir mokslas neprieðtarauja vienas kitam ir kad mokslo þmogus, naudodamas savo protà ir gebëjimus, gali gilintis á Šv. Raðto prasmæ. Šitokia pozicija atvërë kelià Šv. Raðto studijoms Katalikø Baþnyèioje pasitelkiant mokslinius, istorinës ir teksto kritikos metodus, be kuriø ðiandienës Šv. Raðto studijos neásivaizduojamos.
Vilniaus ðv. Juozapo kunigø seminarijos rektorius kun. lic. Robertas Šalaðevièius apþvelgë Švè. Trejybës teologijà po Vatikano II Susirinkimo. Prelegentas minëjo, kad ðiuolaikinë Švè. Trejybës teologija turëtø gyvai ir suprantamai ðiandienos þmogui atsakyti á svarbiausius klausimus: kas yra jis, kas yra Dievas ir kaip jiedu, kiekvienas su savo laisve, susitinka. Praneðëjas nusakë tomistinës teologijos permàstymo perspektyvas, supaþindino su garsiø teologø K. Rahnerio ir H. U. von Balthasaro indëliu atnaujinant ðiuolaikinæ teologijà. Praneðëjas pabrëþë, kad Susirinkimo dokumentuose teologijos perspektyva aiðkiai ávardyta: ji turinti kuo artimiau sietis su istoriniu apreiðkimu Kristuje. Vatikano II Susirinkimo dokumentai visus klausimus aptaria ið trejybinës perspektyvos. Bûtent tai leidþia Baþnyèiai bûti krikðèioniðkai ið tikrøjø, ne vien deklaruoti, kad ji tokia yra. Ši perspektyva kvieèia ir toliau permàstyti visà teologinæ sistemà, o kartu vis labiau ugdyti tikinèiøjø sàmoningumà, iðgyvenant visà savo egzistencijà per santyká su Tëvu, Sûnumi ir Šventàja Dvasia.
Mokslinëje konferencijoje dalyvavæs sveèias ið Lenkijos, Balstogës seminarijos vicerektorius kun. dr. Andrzejus Proniewski kalbëjo tema „Baþnyèia ir pasaulis. Vatikano II Susirinkimo minèiø recepcija ir aktualumas“. Sveèias trumpai apibûdino dokumentus atskleisdamas pagrindines jø mintis, kalbëjo apie Baþnyèios savastá ir sàvokas, padedanèias naujai apibrëþti tai, kas yra Baþnyèia. Pasak prelegento, Susirinkimas suteikë Baþnyèiai visuotinumo. Jis paskatino Baþnyèià aktyviau dalyvauti kultûriniame, visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Kartu su atviresne pozicija visuomenës atþvilgiu ji iðlaikë pozityvesnæ vidinæ atmosferà: padidino tarpusavio pasitikëjimà, sustiprino bendradarbiavimo dvasià tarp vyskupø, kunigø, vienuoliø ir pasaulieèiø. Praneðëjas minëjo, jog Baþnyèia ir pasaulis turi ne konkuruoti ir lenktyniauti tarpusavyje, bet vis artimiau bendradarbiauti, stengtis vienas kità papildyti. Baþnyèia tampa gyva tik bûdama pasaulyje, o pasaulis iðgyvena savo pilnatvæ, suvokdamas iðganingà Apreiðkimo tiesà.
Kun. dr. Algirdas Jurevièius perskaitë praneðimà „Pastoracinë konstitucija Gaudium et spes: naujos gairës praktinei teologijai“. Prelegentas kaip vienà ið didþiausiø Vatikano II Susirinkimo nuopelnø iðskyrë teologijos „belaikiðkumo“ paneigimà. Prieð Susirinkimà galiojusi nuomonë, kad teologija turi kuo maþiau sietis su besimainanèiu gyvenimu, likti amþina ir nekintanti, Susirinkimo buvo pranokta: suprasta, jog teologija privalo artimai sietis su gyvenimu ir mokëti skaityti laiko þenklus. Praneðëjas taip pat kalbëjo apie Susirinkimo ákvëptà „antropologiná posûká“ – teologijos atsigræþimà á þmogø. Bûtinos ðio posûkio sàlygos yra pagarba þmogaus orumui, takoskyros tarp þmogaus ir jo paþiûrø supratimas, kvietimas á bendradarbiavimà.
Teologijos magistras Pijus Eglinas OP, þvelgdamas á Vatikano II Susirinkimà, kalbëjo apie pamokslininko uþduotis ir svarbà liturgijoje. Prelegentas akcentavo, kad homilijà Susirinkimo tëvai laiko ne tik pamokslininko pareiga, bet ir tikinèiøjø teise: tikintieji turi teisæ á homilijà, á tai, kad jiems bûtø skelbiamas ir aiðkinamas Dievo þodis. Tad pamokslininkai privalo tinkamai supaþindinti tikinèiuosius su Šv. Raðtu, pateikti gerà jo tekstø interpretavimà bei susieti juos su ðiandieniu gyvenimu. Homilija yra viena kertiniø daliø, jai bûtina deramai pasirengti.
Daktarë Anita Staðulane ið Daugpilio (Latvija) universiteto kalbëjo apie Baþnyèios laikysenà kitø religijø atþvilgiu. Ji paminëjo, kad deklaracija Nostra aetate yra itin svarbi mûsø Baþnyèios santykiams su nekrikðèioniðkomis religijomis po beveik dvideðimties gana negatyvaus poþiûrio ðimtmeèiø. Vieðnia nusakë dokumento pagrindines temas: tai – iðganymo galimybë ne Baþnyèioje, nekrikðèioniø ir jø religiniø tradicijø vertybës ir Baþnyèios poþiûris á kitas religines tradicijas bei jø iðpaþinëjus. Ji taip pat akcentavo, kad deklaracija kvieèia puoselëti dialogà, ragina bendradarbiauti su kitais tikëjimais. Pasak prelegentës, tokiam dialogui reikalingas abipusis paþinimas, supratimas ir pagarba. Šiuo dokumentu pradedama nauja krikðèioniø ir þydø santykiø era, jame kalbama apie santykius su musulmonais, Rytø religijomis, smerkiamos antisemitizmo bei diskriminacijos formos, kurios ið pagrindø prieðingos paèiam þmogaus orumui. Dokumente taip pat kvieèiama á tarpusavio supratimà ir bendradarbiavimà, pirmiausia siekiant socialinio teisingumo bei taikos visais lygmenimis – vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu.
Kun. lic. Þydrûnas Vabuolas kalbëjo apie Vatikano II Susirinkimo ryðá su demokratija bei Baþnyèios poþiûrá á jà prieð ir po Susirinkimo. Prelegentas apþvelgë, kaip Baþnyèios poþiûris á demokratijà kito nuo nepasitikëjimo ðia politine sistema popieþiaus Leono XIII laikais iki jos priëmimo, pritarimo jai ir kartu raginimo jà tobulinti popieþiaujant Jonui Pauliui. Praneðime pabrëþta, kad Vatikano II Susirinkimas ir já suðaukæs popieþius Jonas XXIII buvo esminis lûþis Baþnyèios poþiûrio á demokratijà raidoje: Baþnyèia liovësi teisti konkreèias demokratines sistemas ir ëmësi bendradarbiauti, norëdama kurti brandþià, vertybiø demokratijà, atitinkanèià þmogaus prigimtá ir padedanèià jai iðsiskleisti.
Diskusijos metu svarstyta, ar Baþnyèia jau pribrendo kitam, galbût Vatikano III Susirinkimui. Visi mokslinëje konferencijoje dalyvavæ praneðëjai vienbalsiai iðreiðkë mintá, jog toks susirinkimas ðiuo metu nereikalingas, nes svarbu kuo geriau ágyvendinti Vatikano II Susirinkimo nuostatas.
„Baþnyèios þinios“ www.katalikai.lt |